Kepenų funkcija

Trumpai apie kepenis

Kepenys (gr., hepar) – stambiausia liauka ir didžiausias vidaus organas. Žmogaus kūno pažinimo istorinėje raidoje kepenys buvo atrastos anksti ir niekada nebuvo suabejota jų ypatinga reikšme. Teigiama, kad pavadinimas „kepenys“ siejamas su žodžiu „kepti“, nes kepenų temperatūra yra aukščiausia, palyginti su kitais organais.

Kepenis sudaro didžiausia dešinioji (lobus dexter), kiek mažesnė kairioji (lobus sinister), uodeginė ir kvadratinė skiltys. Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.

kepenu-funkcijos

Kad kepenys labai svarbus mūsų organizmo organas parodo ir jų svoris: suaugusiojo žmogaus kepenys sveria 1–1,5 kg. Vyrų – apie 200 g sunkesnės negu moterų. Vaisiaus ir naujagimio kepenys santykinai daug didesnės negu suaugusiojo, nes jose vyksta kraujodara ir jos užima didesnę dalį pilvo ertmės.

Sveikų kepenų spalva – raudonai ruda, lygiu blizgančiu paviršiumi. Kepenys yra minkštos, bet nelabai elastingos, jų audinys trapus, todėl nuo smūgių, traumų gali plyšti.

Sužinokite ar jūsų kepenys sveikos

Apie 80–90 proc. kepenų masės sudaro hepatocitai – 25 mikronų dydžio ląstelės, kurios  po pažeidimo gali atsinaujinti. Jų yra apie 250–500 milijardų, apie  2 proc. sudaro vadinamosios Kupferio ląstelės ir panašiai tiek pat – Ito ląstelės.

Hepatocitai labai svarbūs gliukozės apykaitai. Jie, atsižvelgiant į organizmo poreikius, gali kaupti arba gaminti gliukozę.

Sveikų kepenų ląstelių apykaita labai lėta. Paprastai kepenų ląstelės atsinaujina maždaug kartą per metus, o, pvz., žarnyno epitelio ląstelės atsinaujina kas 2–5 dienas, odos – kas 12–30 dienų. Kita vertus, pažeidus kepenis hepatocitai pradeda itin greitai daugintis: pvz., pašalinus du trečdalius žiurkės kepenų, pradinė kepenų masė atkuriama per dvi savaites.

Pas sveiką žmogų nuolat dirba apie 40 proc. kepenų, todėl kepenų ligų išsivystymo pradžioje, kai pažeidimas dar nėra didelis, šis organas vis tiek sugeba gerai atlikti savo darbą. O pažeistoji dalis turi laiko atsinaujinti.

 

Kepenų funkcijos

Kepenys – didžiausias organas, tad jų funkcijos yra itin svarbios. Dažnai girdime, kad kepenys vadinamos pagrindine organizmo laboratorija. Kodėl? Kokias funkcijas jos atlieka?

 

I.     Virškinamoji kepenų funkcija

Viena kepenų funkcijų – gaminti ir išskirti tulžį. Tulžies gamyba vyksta nuolat, o rezervuaras, kuriame ji kaupiasi, yra tulžies pūslė. Kepenų ląstelėse hepatocituose iš cholesterolio sintetinamos tulžies rūgštys (pagrindinės: cholinė rūgštis ir chenodeoksicholinė). Tulžies rūgštys – tai medžiagos, reikalingos riebalams virškinti.

Tulžies išskyrimas vyksta tik tada, kai valgome, t.y. maždaug po  3-12 min. pradėjus valgyti. Per parą kepenys išskiria 500-1500 ml tulžies. Tulžis išskiriama į tulžies pūslę, po to ji patenka į dvylikapirštę žarną. Taigi, valgant reikalingas kiekis tulžies  išsiskiria į žarnyną. Kai tulžies trūksta dėl įvairių ligų ar po tulžies pūslės operacijų, užvalgius sočiau juntamas sunkumas pilve.

Kita svarbi kepenų funkcija – jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, juose sintetinami įvairūs organizmui būtini baltymai. Kepenyse gaminami ir baltymai vadinami krešėjimo faktoriais. Jie yra atsakingi už trombo susidarymą ir kraujavimo sustabdymą. Kepenyse gaminama ir labai svarbi organizmo statybinė medžiaga – cholesterolis. Jis užtikrina ląstelių sienelių tvirtumą.

Taigi, kepenų virškinamosios funkcijos esmė – paversti maistą, kuris yra svetimas mūsų organizmui (pvz., kiaulienos, jautienos baltymai svetimi žmogui) ir kuris į kepenis iš virškinamojo trakto patenka iš dalies suskaidytas, į metabolitus ir iš jų suformuoti tokius junginius, kurie reikalingi kiekvienam konkrečiam žmogui. Jeigu to neįvyktų, mūsų organizmas pultų kovoti su svetimais baltymais ar kitomis svetimomis, su maistu patenkančiomis medžiagomis.

 

II.     Detoksikacinė (nukenksminamoji) funkcija

Kepenys taip pat atlieka detoksikacinę funkciją, t.y. pašalina tai, kas nereikalinga, žalinga. Sveikos kepenys nukenksmina ne tik į organizmą patenkančias kenksmingas medžiagas (pvz., alkoholį, toksinus), bet ir jame susidarančias kenksmingas medžiagas (pvz., amoniaką).

 

III.     Kaupiamoji funkcija

Kepenys atlieka apsauginę funkciją, gamina vitaminą A, jose kaupiasi D, K, PP ir kiti B grupės vitaminai. Kepenys taip pat atlieka kraujo telkinio funkciją – jos kaip kempinė kaupia kraują.

 kur-yra-kepenys

 

Kepenų funkcijos:

  • Dalyvauti medžiagų apykaitoje: kepenys skaido ir kaupia įvairias naudingas medžiagas (geležį, vitaminus), kurios vėliau pasisavinamos žarnyne ir be kurių organizmas negalėtų normaliai veikti.
  • Gaminti ir išskirti tulžį.
  • Pašalinti ir su tulžimi išskirti įvairias į organizmą patekusias ar jame susidariusias kenksmingas medžiagas, vaistus.
  • Atlikti barjerinę ir apsauginę funkcijas. Kepenyse esančios Kupferio ląstelės sugeba sunaikinti su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas ir taip apsaugoti nuo komplikacijų – pvz., kraujo užkrėtimo.
  • Reguliuoti cirkuliuojančio kraujo kiekį.
  • Kontroliuoti cholesterolio, kai kurių hormonų ir kepenų fermentų kiekį.
  • Gaminti vaisiaus kraują. 

 

Taigi, kepenys yra ypatingas organas, saugantis organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio ir teršalų. Tačiau žmogus dažnai pamiršta turįs tokį organą ir nesaugo jo. Pasirūpinkime, kad kepenys būtų sveikos.

Kepenų ligos ir jų priežastys

Kepenų pažeidimo simptomai