Kepenų cirozė

Cirozė nėra pirminė kepenų liga, tai dažnai kitų negydomų kepenų ligų ar jų progresavimo (hepatito B, C, alkoholinio hepatito ir kt.) galutinė stadija. Sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai. Šie pokyčiai sutrikdo kepenų kraujotaką, funkciją, vystosi kepenų cirozės komplikacijos: sutrinka smegenų veikla (encefalopatija), kaupiasi skystis pilvo ertmėje (ascitas), gali kraujuoti iš virškinamojo trakto.

Daugelį metų kepenų cirozė buvo laikoma negrįžtamu procesu, tačiau pastaruoju metu tarptautinėje literatūroje nurodoma, kad cirozės sukelti pokyčiai gali būti grįžtami, jei po sėkmingo gydymo pašalinamas ligą sukėlęs faktorius (pvz., virusai B ar C).

Kepenų cirozė – tai lėtinė progresuojanti kepenų liga. Apie 60-70 proc. ji būna sukelta alkoholio, 10 proc. atvejų ši būklė išsivysto dėl virusinių hepatitų ir panašiai tiek – apie 5-10 proc. dėl tulžies latakų ligų.

Kepenų cirozė – tai procesas, kurio metu intensyviai žūsta kepenų ląstelės, dėl to kepenys praranda savo funkcijas. Kepenų cirozė vystosi dėl ilgalaikės kepenų intoksikacijos (nuodijimo). Dažniausiai ji būna sukelta alkoholio, virusinių hepatitų.

 

Kepenų cirozės simptomai

80 proc. atvejų liga vystosi nepastebimai. Cirozės simptomai gali būti šie:

  • Sustiprėjęs skausmas kepenų plote.
  • Suintensyvėjęs niežulys.
  • Paryškėjusi gelta.
  • Sustiprėjęs silpnumas.
  • Karščiavimas.
  • Odos požymiai – „voratinkliniai apgamai“, delnų ir padų paraudimas.
  • Lengvai atsirandančios mėlynės.

 

Daugeliui pacientų liga nustatoma tik pasireiškus komplikacijoms: skysčių kaupimuisi pilve, esant sąmonės sutrikimams, kraujavimams iš stemplės ir skrandžio, prasidėjus geltai. Kaip žinome, sveikos kepenys apsaugo mūsų organizmą, o kartu ir smegenis, nuo toksinų. Esant kepenų cirozei, nuo kenksmingų medžiagų neišvalytas kraujas iš kepenų patenka tiesiai į smegenis. Dėl to sutrinka mąstymas, atmintis. Sergant kepenų ciroze kepenys padidėja, kinta jų struktūra – jos tampa tankesnės.

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, cirozė yra viena iš šešių pirmaujančių mirties priežasčių tarp 35-60 metų amžiaus pacientų, ir sudaro 14-30 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Kiekvienais metais pasaulyje 40 milijonų žmonių miršta nuo virusinės kepenų cirozės ir kepenų ląstelių karcinomos (karcinoma – vėžio rūšis, epitelinio audinio piktybinis navikas), kuri vystosi dėl hepatito B viruso. Liga labiau paplitusi tarp vyrų, nei tarp moterų: santykis 3/1. Liga gali išsivystyti visose amžiaus grupėse, bet dažniausiai virš 40 metų.

 

Profilaktika

Ligos profilaktika, tai veiksnių, kurie sukelia šią ligą šalinimas, ir visų pirma, alkoholio vartojimo atsisakymas, vakcinacija nuo hepatito B. Taip pat svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti lėtinį hepatitą bei kepenų suriebėjimą.

 

Ką gali gydytojas?

Kepenų cirozė nėra mirtina liga, ją galima ir būtina veiksmingai gydyti. Kai konservatyvus gydymas neveiksmingas – ligonis ruošiamas kepenų transplantacijai.

 

Ką gali ligonis?

Kepenų cirozės gydymo veiksmingumas priklauso nuo to, kaip tiksliai pacientas vykdys gydytojo rekomendacijas.

 

Ką turime žinoti apie hepatitą

Kitos kepenų ligos