Kepenų ligos ir jų priežastys

Kepenys – organizmo „filtras“, tačiau ir jis gali užsiteršti

Kepenys apsaugo mūsų organizmą nuo agresyvaus aplinkos poveikio. Kiekvieną dieną į mūsų organizmą patenka pavojingų ir kenksmingų medžiagų. Žalojančios kepenis medžiagos patenka ne tik per užterštą orą, bet ir su maistu, piktnaudžiaujant alkoholiu, taip pat kepenų ligas gali sukelti ir įvairios infekcijos, kurios gali patekti į organizmą ir per nešvarias rankas, ir perpilant užkrėstą kraują ir t.t. Be abejo, iš pradžių kepenys sugeba susidoroti su kenksmingomis medžiagomis, tačiau ilgainiui kepenų funkcija gali sutrikti.

 

Kas skatina kepenų ligas?

Kepenų ligos yra labai įvairios. Jos gali būti paveldimos, pirminės ar antrinės (kai kepenys pažeidžiamos dėl kitų ligų), ūminės ir lėtinės. Sergant kepenų ligomis kinta jų struktūra, vystosi funkcinis nepakankamumas.

Kokie rizikos veiksniai didina tikimybę sirgti kepenų ligomis? Taigi kepenų ligų išsivystymą lemia netaisyklinga mityba (baltymų ir vitaminų trūkumas, piktnaudžiavimas riebiu ir daug cholesterolio turinčiu maistu, persivalgymas), dažnai vartojamas alkoholis, naudojami medikamentai, apsinuodijimai, infekcijos ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

 

Kepenų ligos vystosi, nes:

  • Kvėpuojame užterštu oru. Orą teršia:

    • išmetamosios dujos,

    • benzino garai,

    • sunkieji metalai,

    • kancerogenai.

 

  • Valgome netinkamą maistą, kuris turi:

    • nitratų;

    • konservantų,

    • dažiklių,

    • tirštiklių,

    • hormonų (dėl netinkamo gyvulių šėrimo užteršiama jų mėsa).

 

  • Turime žalingų įpročių:

    • vartojame alkoholio,

    • rūkome.

 

  • Vartojame medikamentų.

  • Sergame tam tikromis ligomis.

 

Infekcijos – daugelio kepenų ligų priežastis

Kaip žinome, įvairius organų uždegimus, ligas gali sukelti įvairios infekcijos. Kepenų uždegimas vadinamas hepatitu. Jį gali sukelti virusai, alkoholis, šalutinis kai kurių vaistų poveikis.

Atsižvelgiant į uždegimo priežastį, hepatitas gali būti: infekcinis (sukeltas hepatito A, B ar C viruso), alkoholinis, autoimuninis, lėtinis, sukeltas vaistų ir idiopatinis, kai priežastis lieka neaiški.

 

Hepatitas A

Hepatitas A – dar vadinamas „nešvarių rankų“ liga. Hepatitu A dažnai serga vaikai, kurių higienos įpročiai dar tik formuojasi. Sergamumą hepatitu A didina ir tai, kad per pastaruosius metus padaugėjo keliaujančiųjų, ir ypač į egzotiškomis laikomas šalis. Rizika užsikrėsti hepatitu A didesnė blogiau išsivysčiusiuose šalyse. Itin didelė rizika užsikrėsti keliautojams, kurie atostogas planuoja rizikos zonai priskiriamose šalyse: Turkijoje, Egipte, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Tunise.

Hepatitu A galima užsikrėsti gaivinantis ledais ar gėrimu su ledo kubeliais, sušaldytais iš nevirinto vandens, rūkant kaljaną, valgant džiovintus vaisius, žalias jūros gėrybes. Pavojai susirgti hepatitu tyko, jeigu maudantis į burną pateko užkrėsto vandens, jeigu turite tiesioginį kontaktą su sergančiuoju, pvz.,  naudojatės sergančio žmogaus indais, rankšluosčiais.

Hepatito A virusas yra nepaprastai atsparus ir gali ilgai išlikti jūros vandenyje. Ypač pavojingi sergantieji besimptome ligos forma, nes jie nežinodami gali užkrėsti žmones, su kuriais kasdien turi kontaktą.

Išvengti hepatito A sukėlėjų kelionėje galime nepirkdami ir nevartodami neaiškios kilmės maisto produktų, laikydamiesi higienos.

 

Hepatitas B

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi virusinio hepatito B infekcijos serologinių žymenų (t.y. turėjo sąlytį su virusu, bet pasveiko), o 350 mln. yra lėtiniai šios infekcijos nešiotojai. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai – 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai infekcijos nešiotojai.

 

Virusinis hepatitas B plinta:

  • Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius.

  • Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.

  • Iš motinos vaisiui.

 

Virusiniu hepatitu B negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.

 

Labiausiai rizikuoja užsikrėsti:

  • žmonės, turintys daug lytinių partnerių;

  • vartojantys švirkščiamuosius narkotikus;

  • medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, odontologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai);

  • hemofilija (kai kraujas nekreša) sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.

 

Hepatitas C

Pagrindinis hepatito C užsikrėtimo kelias – intraveniniai narkotikai ir kraujo perpylimo procedūros. Labai retai virusas perduodamas lytiniu keliu. Tačiau būtina žinoti, kad hepatitas C tai nėra vien degradavusių ar asocialių žmonių liga. Bet kuris mūsų galime užsikrėsti hepatitu c, nors gyvename ir puikiomis sanitarinėmis sąlygomis. Virusiniu hepatitu C galima užsikrėsti naudojant kito asmens dantų šepetuku, skutimosi peiliuku, manikiūro reikmenimis, plaukų kirpimo mašinėle, žirklėmis, darant tatuiruotes, manikiūrą grožio salone ir pan.

Todėl medikai ragina būti itin atsargiems: laikytis visų higienos reikalavimų, saugotis nesaugių atsitiktinių lytinių santykių ir nesinaudoti abejotinos reputacijos įstaigų teikiamomis grožio paslaugomis, kur dėl nepakankamai geros įrankių dezinfekcijos, galima užsikrėsti hepatitu.

Daugiau apie hepatitą

Kepenų suriebėjimas

Kepenų cirozė