KEPENŲ TRANSPLANTACIJA

Nors 2000-ais metais Lietuvoje atliktos pirmos kepenų persodinimo operacijos nebuvo sėkmingos, toliau aktyviai tobulintasi šioje chirurgijos srityje. Ir šiandien apie kepenų transplantaciją jau kalbama, kaip apie sėkmingą ir kai kuriais atvejais veiksmingiausią sunkiai sergančių ligonių gydymo būdą.

 

Transplantacija – sunkus komandinis darbas

Kepenų transplantacija, skaičiuojant nuo donoro organo paėmimo iki jo įsodinimo, negali trukti ilgiau negu 16 val. Tai sunkus medikų komandos darbas, kuriame dalyvauja ne vien chirurgai. Iš pradžių gastroenterologai atrenka ir paruošia ligonius kepenų persodinimui pagal specialius protokolinius reikalavimus. Tada chirurgai kartu su anesteziologais atlieka transplantaciją, po to apie 5 paras arba daugiau (kol visos gyvybinės funkcijos stabilizuojasi) ligonis gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Ir galiausiai pacientas vėl perkeliamas stebėti gastroenterologams.


kepenu-transplantacija

Sunki liga

Taigi toks yra kepenų transplantacijos ciklas ir, siekiant sėkmingų rezultatų, svarbu užtikrinti kokybišką kiekvienos grandies darbą.

Lietuvoje kepenų transplantacijos atliekamos Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Kiekviena gydymo įstaiga, atliekanti kepenų transplantaciją, šią operaciją daro remiantis joje patvirtintu protokolu.

 

Koks sergantysis tinka kepenų transplantacijai

Vienas iš daugelio atrankos transplantacijai kriterijų – recipiento (ligonio, kuriam atliekama transplantacija) amžius. Anksčiau ši operacija buvo atliekama ne vyresniems kaip 50–55 m. ligoniams. Dabar nuspręsta šią galimybę suteikti ir vyresniems, t.y. iki 60 m. amžiaus žmonėms. Europoje net ir 65-erių metų recipientams persodinamos kepenys. Lietuvoje kol kas tam tik rengiamasi, nes vis dėlto mūsų šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė nei Europoje.

 

Kada atliekama transplantacija

Kepenų transplantacija reikalinga tada, kai kepenys dėl virusinių ligų ar vėžio nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos. Pagrindinė liga, kuria sergant atliekama kepenų transplantacija, – kepenų cirozė, kuri dažniausiai išsivysto dėl alkoholio vartojimo. Išskiriamos 3 kepenų cirozės stadijos, kurios priklauso nuo kepenų funkcijos netekties laipsnio, t.y. A, B ir C. Jeigu ligoniui nustatoma B stadija – jam gali būti atliekama kepenų persodinimo operacija.

Tačiau alkoholis – ne vienintelė priežastis, dėl kurios išsivysto kepenų cirozė. Pavyzdžiui, kepenų cirozė gali būti tokių ligų, kaip hepatitas B ir C pasekmė. Pirminė bilinė kepenų cirozė, pirminis sklerozuojantis cholangitas, hepatoceliulinė karcinoma – tai taip pat indikacijos atlikti kepenų transplantaciją. Tiesa, sergantiesiems hepatoceliulinė karcinoma (karcinoma – tai vėžio rūšis, epitelinio audinio piktybinis navikas) kepenų transplantacija gali būti atliekama tik tuo atveju, jeigu vienas navikas ne didesnis kaip 4–4,5 cm arba du navikai ne didesni kaip 3 cm.

Pacientų, kuriems buvo nustatytas kepenų vėžys, išgyvenamumas po kepenų persodinimo geresnis nei atliekant auglio šalinimo operaciją.

Ir paskutinė grupė kepenų persodinimui – ūminiai apsinuodijimai grybais arba vaistais, kai išsivysto žaibinis kepenų nepakankamumas. Tokiu atveju neatsigavus po detoksikacijos (organizmo išvalymo), vienintelis šansas žmogui išgyventi lieka kepenų transplantacija.

 

Transplantacija – vis dažniau atliekamas sėkmingas gydymo būdas

Dar visai neseniai net ir Lietuvos gydytojų visuomenė į kepenų transplantacijas žiūrėjo labai nepatikliai. Manyta, kad jeigu jau atliekama kepenų transplantacija, tai ligonis greičiausiai mirs. Tačiau šiuo metu požiūris keičiasi, nes gerėja ligonių išgyvenamumas ir kokybiško gyvenimo trukmė. Transplantacijos operacijos suteikia sunkiai ir nepagydomai sergantiems ligoniams galimybę pagerinti gyvenimo kokybę, išsaugoti didžiausią vertybę – gyvenimą.

Nacionalinio organų transplantacijos biuro duomenimis, iš viso nuo 2002-ųjų metų Lietuvoje atlikta 62 mirusio donoro  ir viena gyvo donoro kepenų persodinimo operacija. Operacijos atliekamos Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Šiemet (iki rugpjūčio 31 d.) Kaune buvo atliktos 4, o Vilniuje – 5 kepenų persodinimo operacijos. Šiuo metu Lietuvoje kepenų persodinimo operacijų laukia 52 žmonės.

 

Keičiasi požiūris į donorystę

Visuomenės požiūris į donorystę taip pat tampa progresyvesnis, jautriau reaguojama į laukiančiųjų audinių ir organų persodinimo pacientų viltis. Neretai transplantacijos išlieka veiksmingiausiu gydymo būdu, vienintele žmogaus viltimi išgyventi. Tačiau ligonių, laukiančių organų persodinimo, skaičius kelis kartus didesnis už atliekamų transplantacijų skaičių.

Donorų trūkumas – aktuali viso pasaulio problema, kurią kiekviena šalys sprendžia savaip. Lietuvoje donorų rinka nedėkinga ir ypač kepenų transplantacijų atžvilgiu. Lietuvos visuomenė dar nėra pasiruošusi donorystei. Tarp 38 Europos šalių, Lietuva pagal donorų skaičių 6 nuo galo. Pirmauja šiame sąraše Ispanija, nes šiai problemai spręsti šalyje priimti palankus įstatymai.

 

Ką reikia žinoti apie mitybos įtaką kepenų veiklai